Jūs galite atsisakyti duoti parodymus baudžiamajame procese. Šią Jūsų teisę reglamentuoja 52 ir 55 Vokietijos baudžiamojo proceso kodekso (StPO) straipsnis.

Teisę atsisakyti liudyti turi tie asmenys, kurie yra šaukiami duoti parodymus baudžiamosiose bylose liečiančiose jų sutuoktinius, gyvenimo partnerius, vaikus, sužadėtinius ir artimus giminaičius (t.y. tiesiąja giminystės arba svainystės linija ar šonine giminystės linija iki trečiojo laipsnio ar santuokos ryšiais iki antrojo laipsnio susietuosius).

Vokietijos baudžiamojo proceso kedekso (StPO) 55 str.1 pastr. apie teisę atsisakyti duoti parodymus rašoma:

Kiekvienas liudininkas gali atsisakyti pateikti informaciją į tokius klausimus, į kuriuos atsakius jam pačiam ar vienam iš 52 str. 1 pastr. įvardytų jo artimųjų kiltų pavojus būti persekiojamam dėl nusikalstamos veikos ar dėl viešosios tvarkos pažeidimo įvykdymo.

Ką reiškia ši teisinė nuostata ?

Nei vienas asmuo neprivalo duoti parodymų prieš save, prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ar viešinti bet kokią kitą su asmeniškai įvykdyta nusikalstama veika susijusią informaciją (nemo tenetur se ipsum accusare). Todėl kiekvienas kaltinamasis baudžiamojoje byloje, be visų kitų savo teisių, turi teisę tylėti. Tai neparodo jokio kaltinamojo prisidėjimo prie nusikalstamosios veikos.

Tačiau, liudyti kviečiamas asmuo duoti parodymus ir atsakyti į visus teismo klausimus yra įpareigotas įstatymo. Atsisakyti duoti parodymus gali tik tam tikros (aukščiau išvardintos) asmenų grupės ir nuo šios pareigos įstatymu atleidžiami tam tikrų profesijų (visi pagalbą teikiantys darbuotojai) atstovai.

Tam, kad nuo pareigos duoti parodymus neatleistas liudytojas nebūtų proceso metu priverstas apkaltinti save įvykdžius vienokią ar kitokią baudžiamąją veiką, 55 Vokietijos baudžiamojo proceso kodekso straipsnis (StPO) suteikia jam galimybę į kai kuriuos klausimus neatsakyti.

Dažnai vis dar yra pastebimas klaidingas įsitikinimas, kad liudytojo teisė atsisakyti duoti parodymus egzistuoja tik tada, kai šis iš tiesų įvykdė nusikalstamą veiką ir dėl savo parodymų jis būtų apkaltintas ir pripažintas kaltu.

Iš tiesų 55 StPO str. parodymus privalantiems duoti liudytojams teikia daug didesnę apsaugą, ne tik saugo nuo suėmimo ir nuteisimo dėl įvykdytos nusikalstamosios veikos. Pagal 55 StPO str. teisė atsisakyti duoti parodymus egzistuoja ir tada, jei liudytojui atsakius į pateiktus klausimus grėstų tai, kad bus pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas, pirma nusikalstamosios veikos persekiojimo stadija. Ar gresiantis baudžiamosios veikos tyrimas objektyviai vestų į kaltinimų pareiškimą, ar ne, yra nesvarbu.

Taigi atsisakymas duoti parodymus nerodo jokios liudytojo kaltės. Jeigu taip būtų, kiekvienas 55 StPO str. paremtas atsisakymas liudyti būtų tolygus prisipažinimui įvykdžius nusikalstamą veiką. Šis įstatymas prarastų savo prasmę.

Todėl yra svarbu žinoti, kad liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus jau tada, kai jis nerimauja, kad jo atsakymai į jam pateiktus klausimus gali paskatinti pradėti baudžiamąjį tyrimą prieš jį ar jo artimuosius. Tam tikromis aplinkybėmis liudininkui yra leidžiama atsisakyti atsakyti ne tik į pavienius, bet į visus teismo klausimus, kai praktiškai nėra tokio klausimo, į kurį atsakydamas liudytojas nesukeltų baudžiamojo tyrimo pavojaus sau ar savo artimiesiems.

Pastaba: Šio internetinio dienraščio turinys yra sukurtas bendrais informaciniais tikslais. Jo turinys negali būti traktuojamas kaip profesionali (teisinė ar kitokia) konsultacija ir negali tokios pakeisti. Prašome susisiekite su mumis pirmam, neįpareigojančiam ir konkrečiam Jūsų situacijos įvertinimui.