Vokietijoje vis daugėja paveldėjimo bylų, o sekančioms kartoms pereina didelės vertės turtas. Ne tik šeimos namas, bet ir prabangūs daiktai, bendrovių akcijos ar nuosavybės teisės tampa troškimo objektais. Tradiciškas šeimos modelis, susituokę kol mirtis išskirs ir visi palikėjo vaikai iš tos pačios santuokos, tėra senai praėjusių laikų atminimas, kuris su dabartimi neturi nieko bendro. Paveldėjimo bylų praktikoje vaizdas yra kiek kitoks. Durstinys iš vaikų iš skirtingų santuokų ir nesantuokinių palikuonių bei nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar įmonių dalis dabar tampa didžiuliais išbandymais norint, kad po paveldėjimo atsiradimo ir jo dalybų visi liktų patenkinti. Padėtį dar labiau apsunkina ir tai, kad žmonės vis dažniau užmezga daugiakultūrius ryšius ir įsigyja turto ne tik Vokietijoje, bet ir užsienyje. Dažnai būna taip, kad paveldėtojai susipažįsta tik po palikimo atsiradimo, nekalba ta pačia kalba ir skirtingai įsivaizduoja, kas yra teisingumas, o kas - neteisybė. Taip yra ne tik kalbant apie pinigus. Pakankamai dažnai šiuose ginčuose dėl paveldėjimo padalinimo išryškėja ir senos nuoskaudos.

Mylimas žmogus miršta ir vos tik jis yra palaidotas tarp paveldėtojų įsivyrauja ginčai dėl palikimo. Priešingai nusistovėjusiam mąstymui, velionis „neapsivers karste“ ar kitaip šių ginčų neužglaistys. Protingas buvo tas, kuris dar būdamas gyvas sureguliavo, kaip jo turtas turės būti dalinamas po jo mirties.

Jei buvo sudarytas testamentas arba paveldėjimo susitarimas, šie dokumentai taps pagrindu nustatant velionio paskutiniąją valią. Tačiau dažnai nutinka taip, kad velionis savo tekstą suformulavo neaiškiai. Šiuo atveju bus tikrinama, ar paskutinioji velionio valia yra dviprasmiška. Būtent čia prasideda pagrindinis advokatų darbas. Velionio paskutinė valia tada turi būti teismo interpretuojama. Ar ir ką teismas šiuo atveju nespręs, dažnai būna neaišku iki teismo nuosprendžio paskelbimo. Kartais tai yra tas pats, kaip žiūrėti į krištolinį rutulį, t.y. visiška loterija. Skaičiuojama, kad daugiau negu pusė palikėjų savo testamentu nepasiekia to, ko jie iš tikrųjų norėjo. Daugybė teisminių ginčų sukasi apie tai, ar palikėjas, savo ruožtu, buvo įgalus pareikšti paskutiniąją valią ir kaip jo paskutinė valia turėtų būti interpretuojama.

Jei nėra testamento ar paveldėjimo sutarties, palikėjo turtas bus skirstomas įstatymo nustatyta tvarka, kas yra tiesus kelias į šeimos ginčą.

Vis dėlto, paveldėti gali būti gana geras dalykas. Palikėjas paskirsto savo turtą taip, kaip jis nori. Prieš mirtį savo palikimą jis gali ir padovanoti. Saugumas, kad viskas yra gerai suorganizuota mirties išvengti visgi nepadės, tačiau bent jau suteiks jausmą, kad „po manęs, jei būtų pagrindo, nekils didžiulio ginčo po kurio „subyrėtų visą šeima“.

Bet net tada, kai palikėjas yra įsitikinęs, kad jis viską paskirstė lygiai, atsiranda asmenų, kurie paveldėjimą reglamentuojančias normas ir paskutiniąją palikėjo valią nori patikrinti dar kartą. Ypač tokie asmenys, kurie testamentu buvo išskirti iš paveldėtojų gretų, nori dar kartą patikrinti, ar jiems, vis dėlto, tikrai niekas nepriklauso. Daugiakultūrėse šeimose nemažai asmenų nustemba sužinoję, kad jie iš testamentu paskirtų paveldėtojų gali reikalauti piniginės kompensacijos už privalomąją palikimo dalį, kurią jie prarado. Taip nutinka, kadangi apie tokią teisę savo kultūriniame rate jie nežino. Tokia privalomoji palikimo dalis atsiranda tada, kai įstatyme numatytas paveldėtojas yra pašalinamas iš paveldėtojų sąrašo, pvz. dėl to, kad pykosi su palikėju. Šiuo atvejų yra svarbu žinoti, kad tokiam paveldėtojui vis tiek priklauso pusė įstatyme numatytos palikimo dalies.

Taip pat yra ir su palikimo priėmimo arba jo atsisakymo terminais. Kai kuriose šalyse tam, kad priimti palikimą, yra reikalingas aktyvus asmens veiksmas (priėmimo pareiškimas), kitose – palikimas įsigalioja automatiškai.

Tokias atvejais gali padėti tik paveldėjimo teisėje besispecializuojančio advokato patarimas. Advokatas klientams ne tik paaiškina apie jų turimas teises ir galimybes, bet ir juos atstovaudamas tarnauja savo teisių ieškantiesiems, kaip „apsauginis buferis“ ir palengvinimas tol, kol ginčai tarp paveldėtojų pasibaigs.

Pastaba: Šio internetinio dienraščio turinys yra sukurtas bendrais informaciniais tikslais. Jo turinys negali būti traktuojamas kaip profesionali (teisinė ar kitokia) konsultacija ir negali tokios pakeisti. Prašome susisiekite su mumis pirmam, neįpareigojančiam ir konkrečiam Jūsų situacijos įvertinimui.